- vaptelėti
- vàptelėti, -ėja (-i, -ia NdŽ), -ėjo 1. tr., intr. NdŽ, Skr kiek suvapėti, burbtelėti, suveblenti: Vàptelėti kelis žodžius DŽ. Numirė [žmona], daba [marti] tik kokį žodelį vàpteli LKT181(Ar). Aš gal ir nereikalingai būsiu kokį žodį vaptelėjus S.Čiurl. Nespėjom vàptelėt, davė granatų ir vėl į frontą Vrb. 2. intr. suvamsėti, amtelėti, suloti: Mūs šuo dar vàptelia Gs. Ir šuo tuo laiku nevaptelėjo J.Marc. 3. intr. NdŽ sukrutėti, sujudėti (apie lūpas): Klebonas valandėlę sėdėjo nuščiuvęs, tik jo lūpa vaptelėjo A.Vaičiul.
Dictionary of the Lithuanian Language.